Japuonėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

日本国
(vieliava) (herbs)
Valsībėnis himns: Kimi ga Yo
Valstībėnė ruoda	Japuonū kalba
Suostėnė	Tokėjės
Dėdliausės miests	Tokėjės
Ėmperatuorios	Akihito
mėnėstros pėrmininks	Yasuo Fukuda
Pluots  — Vėsos	62-a 377 873 km2
Gīventuojū  — Vėsi (2007)  — Gīventuojū tonkums	10-a 127 433 494 337 žm./km2
BVP  — Bedruos (2006)  — vėinmam gīv.	3-a 4,22 trln. $ 33 100 $
Valiota	Jena
Čieso zona	(UTC+9)
Liuosoms -
Internets	jp
Telefuonā kods	+81

Japuonėje (lt. Japonija; jp.Nippon arba Nihon 日 (saule) 本 (šoknīs/kėlmė), požuodžiou „saulės kėlmė“) - Rėtū Azėjės šalės, asonti terp Ramiojo vuondenīno ė Japuonėjės jūras, Kuorėjas pusiasale rītu.

[taisītė] Geograpėjė

Japuonėjė

Japuonėjė – salu valstībė, esontė ėšsėdiesčios palē Azėjės Ramiuojuo ondenīna pakronte. Ėš rītu salas sop Ramosis ondenīns, a vakarous Japounėjės, pėitous Rītu Kėnėjės, šiaurie Ochuotska jūras. Tarp Huonšiū ėr Šėkoku salu ėsėterpos Japuonėjės vėdėnė jūra.

[taisītė] Soskėrstīms

Ciels straipsnis Japuonėjės soskėrstīms

Japuonėjė īr soskėrstėta ė 47 ofėcialios admėnėstracėnios veinetos – prefektūrs. Anuos sosėformava XIX a. pabaiguo veituo daugiau nėi tūkstontė metu egzėstavosio žemiu. Be anu, īr neuofėcialūs admėnėstracėnē veinetā - regiuonā.

[taisītė] Demograpėjė

Etnėne sodėitės: ape 99,2% japuonā, 0,6% korėjėtē, 0,1% kėnā, 0,1% ainā ė kėtė. Pastaruoju meto aug imėgracėjė ėš Artimuju Rītu ė Pietrītiu Azėjes. Genetiškā tėk ape 4,8% japonu īr grīna japuonėška tėpa.

Miestūs gīven ape 82% pieteliu, vėrš 26% – Tokėjou. Daugoma pieteliu susitelki rītinie šalėis dalie, katruo īr bavēk vėsė dėdliausi miestā.

[taisītė] Akanuomėka

Krūvuo so JAV ėr ES, Japonėjė īr vėina magtīngeusiu svieta akanuomėniu magtėngomo. Japuonėjes ekanuomėkuo dėdlē taikomas ėnovacėjes ė praktėkuo taikomė muoksla pasėikėmā.

[taisītė] Nūkalbas

• Hanami Web – Inside Japan (tėnklopis onglu kalba)
• Japan information network (tėnklopis onglu kalba)