Jongtėnė Karalīstė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

United Kingdom of Great Britain
and Northern Ireland

Abruozdielis:Coat of arms of the United Kingdom.png (Platiau) (Platiau)
Valstībėnė kalba	onglu
Suostėnė	Londons
Dėdliausis miests	Londons
Valstībės vaduovā	Elžbėita II Karaliene Gordon Brown Mėnėstros Pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	244 820 km² (76) 1,3%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	60 609 153 (22) 247,57 žm./km² (33)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīventuojui	2005 (progn.) 1 869,00 mlrd. $ (6) 30 900 $ (14)
Valiota	Svars strelings (£)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC+0 UTC+1
Liousoms Ėkorta	1800
Valstībėnis himnos	Jongtėnes Karalīstes himnos
Interneta kuods	.uk (.gb)
Šalėis tel. kuods	44

Jongtinė Dėdliuoses Brėtanėjes ė Šiaures Airėjes Karalīste (arbe trōpnē Jongtėnė Karalīste) īr valstībe Vakaru Euruopuo.

Jongtėnė Karalīste sosėformava pu keliu onėjės aktu, ė sosided ėš Onglėjės, Škotėjės, Velsa, teppat Šiauris Airėjės provėncėjės ėr keliu smolkesniu terituorėjo vėsam svieti. Jongtėnė Karalīste īr didliuojie Brėto salīna (ėšskīros dėdlia Airėjės saluos dalė, katra atsiskīrė nu Jongtėnes Karalīstes 1922 m.). Kornvale grafīste, ėsikūrosė Kornvale pusiasalie, reikalaun savėvaldas, faktiškā īr liousa Mena sala Airėjės jūruo.

[taisītė] Ėstuorėjė

V-VI o. brėtū salas ožkariava onglosaksā. Pu 1066 m. nuormanū ožkariavėma pasibėngė Onglėjės feodalizacėjes laikuotarpis, šales bova suvienīta.

Skuotėjė ė Onglėjė kāp atskėras vėiningas valstībes susifuormava X omžiou. Velsos bova valduoms Ongėljės nu 1284 m., vuo Onglėjės karalīstes dalė tapa 1536 m. Nu 1603 m. Onglėjės ė Škuotėjes karalīstes turieje vėin karalio, vuo 1707 m. sosėjungė i Dėdliuoses Brėtanėjės Karalīst'. 1801 m. ta karalīstė sosėjungė su Airėjės Karalīste ė tep bova ėkorta Jongtėnė Dėdliuoses Brėtanėjes ė Airėjes Karalīste. 1922 m. 26 Airėjės pruovincėjės sosėbūrė ė laisv Airėjės Valstīb', vuo išlėkoses 6 (Šiaures Airėjė arba Alsteris) lėka Jongtinie Karalīstie. Pu šiuo atsiskėrėma valstībė pervadinta i Jongtėnė Dėdliuoses Brėtanėjes ė Šiaures Airėjes Karalīste.

XIX o. Jongtėnė Karalīstė tapa svarbiausė pramuonėne ė jūrėne galībe svietė. Sava galībes vėršūnie brėtā užjiem 1/4 svieta terituorėjės. Pėrmuojė X o. pusie Jongtėnė Karalīstė nusėlpa pu dvijū pasauliniū karū. Untruoj omžiaus pusie anuo imperėjė išėra, bet pati Karalīstė patapa moderne ė klestontė Euruopas valstībe.

1973 m. Jongtėnė Karalīstė istuojė i Euruopas Sajung.

[taisītė] Ekonuomika

Jongtnė Karalīstė - vėina iš septīniū pažungiausiū pramuoniniū šaliū. Be pramuones valstībe dėdlē svarbes kuomerciniū paslaugū, bankū, laivības ė kėtas sferas. Ūkėnė veikla koncentrouta dėdliūsius pasaulėne masta kuoncernus ė bankūs.

1990 m. Dėdliuoji Britanėjė išgava 92 mln t naftuos ė užiem pėrm vėit Europuo. Bet okmens onglū ė geležėis ruduos atsargas senk, dėltuo kāp i kėtas žaliavas anas tenk isivežtė ėš kėtū šaliū.

Valstībė īr tarp 6 pėrmaujunčiū šaliū vagol pliena išlīdėm. Ana tam tor īpatingā palonkes sāligas. Dėdliausė pliena līdėma cėntrā īr Rītū Onglijuo ė Vėdore Škuotijuo. Dėdliuoji Britanėjė niekam Europuo nenusileid vagol spalvuotūjū metalū išlīdėm, nuors dėdliuoj aliomėne, vare ė alava dales īr atvežama iš kėtū kraštū. Dėdliauses gamīklas dėrb Luondonė, Birmingemė, Brėstolie.

[taisītė] Klėmats

Jūrin klėmat formoun vīraujončes pernašas iš Atlonta ė Brėtū salas gaubūnti Šiaures Atlonta šėltuoji sruovė. Vėdotėnė metėnė temepratūra - 8 - 11 laipsniū. Žėimas šėltas, driegnas. Pot gūsingė viejā, vuo tėrštas mėglas īr vėsus metus.

Šalčiause mienėse vėdotėnė temperatūra vėsumet teigiama. isivīravos šiauriniem uora masiem Škotijuo žėim uors atšal lig -18 laipsniū. Sning vėsuo saluo, bet Škotijuo snėigs išsilaika aplė 1 - 1,5 mien., vuo Onglėjės pėitūs ne ėlgiau kāp savaitė, dėltuo žuolė tėn žalioun vėsus metus. Pavasaris ė roudou ėlgė, vėjoutė, driegėn ė žvarbė. Vasarās vieses, vėdotėnė temperatūra 2-3 laipsnēs žemesnė nego toliau žemīnė esunčious srities. Krėtuliū iškrīnt per vėsus metus, bet vakarinie saluo dalie žėim anū būn dvėgobā daugiau nego vasar. Šalėis vakarūs driegna, dėltuo tėn blogiau aug javā.

Pagrėndėnė Onglėkuonū bažnīčes švėntuovė - Kentenbere katedra

[taisītė] Prietėlē

Aplė 81 % Jongtėnės Karalīstes prietėliū īr onglā, dar gīven škuotū (aplė 9,2 %), airiū (aplė 2,4 %) ė kėtū tautībiū žmuoniū. Valstībie dėdlē aktoales naciuonalėnes biedas. Nėkāp nerimst sosėrėmėmā Šiaures Airijuo tarp katalėkū ė pruotestantū, katrėi tesas jau ėlg laik. Nu XIX o. vėdore praisidejė masėnė emigracija ėš Brėtanėjės i Australėj, Kanda, JAV, vuo pu Untruoje Pasaulėne kara i Dėdliouj Britanėj kuožnas metās atvīkst daug imigrantū iš vėsa pasaule, pu 2004 m. kumet i Euruopas Sajung istuojė naujas nares iš Rītū Euruopas, i Jongtėn Karalīst atvīkst vės daugiau emigrantū iš naujūjū ES šaliū 9tamė tarpė daug i lietoviū bei žemaičiū).

Onglū kalba priklausa germanū ruodū gropē. Ana īr populiariausia kalba pasaulie. Škuotā tor sava kalb, katra īr išlaikiusi senuoses gielū kalbas elėmėntūs ė patīros' skondinavū ruodū ītak. Dėltuo škuotū kalba geruokā skėras no literatūrėnės onglū kalbas.

Jongtėnė Karalīstė pasižīm i tou kad per 80% anuos prietėliū gīven miestūs ė vuos 2% tedėrb žemes ūkie. Aplė 40% miestūs gīvenunčiū prietėliū gīven 8-niuos santalkuos' - agluomeracijuos, iš katrū kėkvėinuo gīven per miliuon prietėliū. Daugiausia Luondonė - aplė 14 mln.

Nu sena kraštė givoun prėvaluoms 5-12 metū vakū muokīma sėstema. Šalie prestižiškiausė īr Oksfuorda, Kembrėdža ė Mančestere onėversitetā.

[taisītė] Koltūra

Iš Dėdliuoses Brtanjes īr kėlė daug vėsamė pasaulie populiariū rašītuojū - V. Šekspīrs, Dž. Bairuons, D. Defo, Dž. Svėfts, V. Skuots, Č. Dikensos, B. Šo, Dž. Guolsvuortis, Dž. Oldridžos, J. K. Rowling, A. Kristi ė daug kėtū.

jongtinie Karalīstie prasidiejė šiolaikėnes mozėkas era, kator pradiejė gropė „The Beatles“. Vėliau daug populiaroma sosėlaukė gropes „Queen“, „Rolling Stones“ ė daug kėtū.

Brėtū saluos padėrbta daug muoksla ė teknikas ėšradėmū. Fėzėks i. Niutuons, gara varėkle išradies Dž. Vats, gelžkele kuries Dž. Stefansuons, biuoluogs Č. Darvins, žīmė keliautuojē Dž. Kuks, D. Livingstuons, R. Skuots, televėzėjės kuriejā R. Vuotsuons-Vats ė Dž. Berds - čė tiktās dales vėsame svietė garisū muokslininkū ė vėsė anei īr kelė iš Brėtanėjės.